Šiaurės ar Baltijos šalių pirčiai reikia nedaug: lininio užtiesalo sėdėti, didelio rankšluosčio, chalato ar pirties apsiausto vėsinimosi pertraukoms ir vandens atsigerti. Suomiškoje pirtyje paprastai būna nuo 70 iki 100 °C, garas kyla nuo ant įkaitusių akmenų užpilto vandens, o karšti kartai kaitaliojasi su atvėsimu.
Kaip vyksta tradicinis pirties apsilankymas?
Tradicinis apsilankymas pirtyje yra karščio ir vėsinimosi ritmas, kartojamas nuo dviejų iki keturių kartų: sėdite karštyje, kol užtenka, atvėstate šaltame vandenyje ar gryname ore, pailsite ir grįžtate atgal. Jokio nustatyto laikmačio nėra; dauguma kartų trunka nuo penkių iki penkiolikos minučių, o tempą nustato kūnas.
Garinė yra sausa, kol kas nors užpila vandens ant krosnies akmenų. Kylanti garų banga suomiškai vadinama löyly, estiškai leil, ir tai yra pirties širdis: oras tampa karštesnis, o oda pradeda tikrai prakaituoti. Aukštesniame gulte karščiau, todėl pradedantieji dažnai sėda žemiau.
Tarp kartų gerkite vandenį ir atsisakykite alkoholio prieš pirtį ir joje. Nėščiosios ir sergantieji širdies ligomis prieš eidami į karštą pirtį turėtų pasitarti su gydytoju.
Kuo skiriasi pirties tradicijos Suomijoje, Estijoje ir Švedijoje?
Pagrindas visame regione tas pats, tačiau kiekviena šalis turi savų akcentų: Suomijoje pirtis yra kasdienybės dalis, Estijoje stipri dūminės pirties tradicija, o Švedijos bastu dažnai siejama su plaukimu, ežerais ir jūra.
Suomija. Skaičiuojama, kad šalyje, kurioje gyvena apie 5,6 milijono žmonių, yra maždaug trys milijonai pirčių: namuose, daugiabučiuose, vasarnamiuose ir viešose pirtyse. Suomių pirties kultūra į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta 2020 metais.
Estija. Pietryčių Estijos Vyrumos (Võromaa) dūminės pirties tradicija į tą patį UNESCO sąrašą įtraukta 2014 metais. Dūminė pirtis neturi kamino: krosnis kūrenama kelias valandas, dūmai išleidžiami, o likusioje švelnioje, tolygioje šilumoje ir periamasi.
Švedija. Bastu rasite viešuose baseinuose, sporto salėse, prie ežerų ir pajūrio šaltųjų maudynių namuose, kur po karšto karto neriama į jūrą, net žiemą.
Latvija ir Lietuva. Latvių pirts ir lietuvių pirtis laikosi panašaus karščio, vantojimosi ir šalto vandens ritmo, dažnai su žolelėmis ir ilgomis, neskubriomis pirties vakaronėmis.
Kas yra pirties vanta ir kaip ja naudotis?
Pirties vanta yra lapuotų beržo šakelių pluoštas, kuriuo karštyje lengvai plakama ir glostoma oda; tai dar labiau sušildo odą ir pripildo patalpą gaivaus beržo kvapo. Suomiškai ji vadinama vihta arba vasta, estiškai viht, švediškai bastukvast.
Šviežios vantos tradiciškai rišamos nuo Joninių iki liepos, kai beržo lapai jau užaugę, o daugelis jas išdžiovina ar užšaldo žiemai. Džiovinta vanta prieš naudojimą mirkoma šiltame vandenyje, kad lapai suminkštėtų. Kai kas vietoj beržo renkasi ąžuolą ar kadagį.
Kokio etiketo laikytis bendroje pirtyje?
Bendroje pirtyje prieš eidami į garinę nusiprauskite, sėdėkite ant rankšluosčio ar užtiesalo, kalbėkite tyliai ir paklauskite prieš užpildami garo. Kitais klausimais laikykitės vietos taisyklių: aprangos ir mišrių pirčių papročiai skiriasi.
Nuogumas. Suomijoje ir Estijoje atskirose vyrų ir moterų bei šeimos pirtyse paprastai periamasi be drabužių. Viešose mišriose pirtyse dažnai prašoma dėvėti rankšluostį, apsiaustą ar maudymosi kostiumėlį. Jei abejojate, pažiūrėkite, ką daro kiti, arba paklauskite.
Gultas. Sėdėkite ant savo užtiesalo. Tai higieniška, o mediena gali būti labai karšta.
Garas. Garas bendras. Prieš užpildami vandens paklauskite kitų ir pilkite po truputį.
Nuotaika. Daugeliui pirtis yra rami vieta. Kalbėkite tyliai, o telefoną palikite persirengimo kambaryje.
Ką pasiimti į pirtį?
Pasiimkite ką pasitiesti, kuo nusišluostyti, į ką įsisupti tarp kartų ir vandens. Toliau paaiškinta, kodėl kiekvienas daiktas svarbus ir kuri medžiaga geriausiai atlaiko karštį ir drėgmę.
Užtiesalas ar mažas rankšluostis. Jis užtikrina higieną ir apsaugo nuo karšto gulto. Linas tinka gerai, nes tarp kartų greitai išdžiūsta.
Didelis rankšluostis, 70 × 140 cm ar didesnis. Juo nusišluostoma po paskutinio nusiprausimo. Tinka linas arba lino ir medvilnės vaflinis audinys.
Chalatas, apsiaustas ar pirties sijonas. Jie pridengia kūną per vėsinimosi pertraukas lauke. Linas ir vaflinis audinys lieka lengvi net šlapi.
Vandens butelis. Kiekvieną kartą kūnas su prakaitu netenka skysčių, todėl tiks bet koks daugkartinis butelis.
Švarūs, laisvi drabužiai. Persirenkama, kai kūnas atvėsta. Patogiausi tada kvėpuojantys lininiai ar medvilniniai drabužiai.
KOOSdisain lininis pirties padėklas yra 38 × 38 cm, dvipusis ir pagamintas Estijoje. Nusišluostyti tinka faktūrinis pilkas lininis rankšluostis, 80 × 148 cm, vonios paklodės dydžio. Visi lininiai ir vafliniai rankšluosčiai, apsiaustai ir užtiesalai surinkti kolekcijoje pirties reikmenys, o straipsnis lininis ar medvilninis rankšluostis palygina, kaip kiekvienas sugeria ir džiūsta.
Ką vilkėti prieš pirtį ir po jos?
Tarp kartų ir po paskutinio karto vilkėkite chalatą, kuris kvėpuoja ir nelaiko drėgmės prie odos, o kūnui atvėsus persirenkite lengvais, laisvais drabužiais. Linas ir lino bei medvilnės vaflinis audinys tam puikiai tinka, nes net drėgni lieka lengvi ir ant kabliuko greitai išdžiūsta.
Unisex lininis chalatas juodu eglutės raštu yra 100 % lino, nugaros ilgis 130 cm, iš anksto skalbtas ir pagamintas Estijoje. Visi chalatai yra kolekcijoje chalatai, o straipsnis lininis ar medvilninis chalatas paaiškina, kuris tinka pirčiai, o kuris ramiam rytui. Kitą valandą lininis komplektas iš kolekcijos laisvalaikio ir miego drabužiai leidžia kūnui ramiai atvėsti, drabužiui nelimpant prie odos.
Ypač Suomijoje Joninės ir pirtis neatsiejamos; tos nakties papročiai aprašyti straipsnyje Joninių tradicijos ir dovanos, o kodėl linas taip tinka šiltuoju metu, straipsnyje linas vasarą.
